Trinka etikečių žaliavų tiekimas – ko imtis gamintojams?
Dėl neseniai vykusio streiko stambaus tiekėjo gamykloje sutriko žaliavų, reikalingų produktų pakuotėms, tiekimas, o karas dar labiau išaugino jų kainas. Pakavimo ir ženklinimo sprendimų bendrovė „PakMarkas“ rekomenduoja gamintojams rimtai įvertinti situaciją ir atsakingai planuotis gamybą, o patys išsyk ėmėsi priemonių, kad klientams galėtų užtikrinti kuo sklandesnes paslaugas.
Žaliavų trūkumas ir užsitęsę jų tiekimo terminai gamintojus spaudžia iš įvairių pusių – sudėtinga gauti ne tik komplektuojančių detalių ar žaliavų produkcijai, trinka ir medžiagų, reikalingų etikečių gamybai, pasiūla. Tai gali smarkiai paveikti produkcijos realizavimą: net jei patį produktą pavyks pagaminti be trukdžių, jo logistikai ir patiekimui į parduotuvių lentynas reikalinga pakuotė su gaminio etikete.
„Vienas didžiausių pasaulyje etikečių ir pakuočių žaliavų gamintojas, „UPM Raflatac“, dėl darbuotojų streiko buvo sustabdęs veiklą net keturiems mėnesiams. Kadangi streikavo būtent celiuliozės gamybos atšaka, poveikis labiausiai pasijuto žaliavų, susijusių su popieriumi, tiekime. Rinkoje pritrūko specialaus silikonizuoto popieriaus, kuris naudojamas kaip pagrindas priklijuoti etiketes“, – problemą apibrėžia Donatas Burba, „PakMarko“ Spaudos pardavimo vadovas.
Alternatyvūs sprendimai
Streiko pasekmės nuvilnijo per visą tiekimo grandinę: drastiškai šoktelėjo žaliavų pristatymo laikas – jei anksčiau užsakymas ateidavo per savaitę, dabar teko laukti net 5-6 mėn. Kilo ir žaliavų kainos, o jų augimą dar labiau paspartino prasidėjęs karas Ukrainoje. Celiuliozei gaminti reikalingą medieną anksčiau pirkę nebrangiai iš Rusijos ir Baltarusijos, gamintojai žvilgsnį nukreipė į kitas rinkas, kuriose kainos jau kitokios.
Anot D. Burbos, situacija gan paradoksali – pritrūko net ne pačios medžiagos etiketėms, o vieno komponento iš lipnios etiketės „sumuštinio,“ tačiau šis stygius sutrikdė visą pakuotės ženklinimo procesą. Silikonizuotas popierius yra vadinamoji medžiaga „nešėja“ – jis užtikrina, kad etiketę „veidelį“ būtų galima tinkamai padengti spauda, iškirsti ją tinkamos formos bei etiketavimo proceso metu tinkamai priklijuoti prie gaminio pirminės pakuotės.
Gegužę „UPM Raflatac“ gamykla vėl atnaujino veiklą, tačiau kol susinormalizuos gamyba, reguliarus žaliavų tiekimas gali užtrukti iki pusmečio. Todėl „PakMarkas“ ėmėsi ieškoti, kuo būtų galima pakeisti silikonizuotą popierių, išlaikant visas etiketės kokybines savybes.
„Alternatyvi „medžiaga nešėja“ yra PET. Žaliavos pakeitimas neturi jokios įtakos etiketės išvaizdai ar kokybei, kadangi etiketė lieka tokia pati, keičiasi tik pagrindas, ant kurio ji klijuojama. Šiokių tokių skirtumų esama gamybos procese, ypač, jei naudojami neišmanūs įrenginiai, tačiau juos nesunku išspręsti. Svarbiausia, kad šis sprendimas leidžia greit gaminti lipnias etiketes, nebesutrikdant etiketavimo etapo“, – dėsto „PakMarko“ ekspertas.
Užbėgdama už akių galimiems tiekimo sutrikimams, bendrovė ženkliai pasididino ir žaliavų sandėlyje atsargas. Tad šiuo metu klientams nebereikia laukti reikiamų žaliavų, jų turėtų užtekti iki pat žiemos pradžios.
Užbėgti problemai už akių
Pomidorų padažų, kečupų ir majonezų gamintoja „Daumantai LT“ įtampą celiuliozės pramonėje jautė jau senokai. Pasak Virmanto Pikelio, „Daumantai LT“ Tiekimo ir logistikos padalinio vadovo, šią industriją smarkiai paveikė pandemija ir karas, o „UPM Raflatac“ streikas grasino tapti paskutiniu trūkinėjančios pasiūlos lašu.
„Situacija klostėsi nepavydėtinai – nors kylančios kainos jau buvo tapusios kone kasdienybe, tačiau stambiam gamintojui sustabdžius darbą, pasidarė nebeaišku, ar apskritai bus galima gauti žaliavų ir kiek laiko truks tokia pauzė. Gerai, kad apie tokias grėsmes iš „PakMarko“ išgirdome dar tuomet, kai turėjome laiko pasiruošti, o ne klijuojant paskutinę partiją etikečių“, – pasakoja jis.
„Daumantai LT“ pasinaudojo pasiūlymu esant reikalui naudoti alternatyvią medžiagą etikečių pagrindui, adaptavo savo įrengimus ir išbandė – keletą produkcijos užsakymų atspausdino su kitokios kompozicijos etiketėmis. Ir nors kol kas dar pavyksta išsiversti su silikonizuoto popieriaus atsargomis, tačiau, anot V. Pikelio, įmonė yra pilnai pasiruošusi planui B, jei įvyktų kokie netikėtumai. O būti gali visko, kadangi net ir atnaujinus „UPM Raflatac“ veiklą, sunku prognozuoti, per kiek laiko susinormalizuos per šiuos keletą mėnesių susiformavęs rinkos pasiūlos ir paklausos disbalansas.
„Bendrame žaliavų trūkumo ir logistikos grandinių trūkinėjimo kontekste pakuotės etiketė atrodo pakankamai smulki dedamoji, bet toli gražu taip nėra. Gali turėti ir žaliavas, ir tarą, būti pasiruošęs gamybai, bet be etiketės produkto į rinką tiesiog neišleisi. Ji yra lygiai tokia pat svarbi dedamoji, kaip bet kuri kita žaliava“, – pabrėžia V. Pikelis.
Planuoti iš anksto
Rinkai, įpratusiai dirbti su „just in time“ tiekimo terminais, dabar tenka greit persiorientuoti. Kai kurie gamintojai, pasak „Pakmarko“ pardavimų specialisto Donato Burbos, atitinkamai įvertino situaciją ir jau suskubo užsakyti žaliavų ateinančiam pusmečiui ar net ilgesniam laikui. „Planuoti, planuoti, planuoti“ – toks būtų eksperto patarimas norintiems, kad produkcijos gamyba vyktų sklandžiai. Anot jo, „PakMarkas“ daro viską, kad užsitikrintų kuo stabilesnį žaliavų tiekimą kuo ilgesniam periodui, tačiau dirbant su sukauptais žaliavų likučiais sandėlyje, lankstumo mažiau.
„Reikia suprasti, kad čia ir dabar turimų žaliavų kiekis yra ribotas. Todėl jei gamintojas pageidaus didelio ir iš anksto neužsakyto jų kiekio, gali tekti palaukti, kol atvyks nauja mūsų užsakytų žaliavų siunta. Tad jei anksčiau rinka buvo įpratusi didinti užsakymus, kad gautų geresnę kainą, dabar normalu planuotis mažesnius kiekius, tačiau gerokai į priekį. Kita vertus, standartinių, dažnai naudojamų žaliavų atsargas užsitikrinti lengviau, ir „PakMarkas“ yra sukaupęs didžiausius jų likučius“, – komentuoja ekspertas.