Tvaresnės pakuotės link: mažiau kombinuotų, daugiau vienalyčių
Augant vartotojų sąmoningumui ir didėjant žiedinių sprendimų poreikiui, išryškėjo tvaresnių pakuočių tendencija. Neperdirbamas pakuotes keisti į tvaresnes gamintojus bei importuotojus kryptingai skatina ir Europos Sąjungos politika. Ilgametę patirtį spaudos industrijoje sukaupusi bendrovė „Pakmarkas“ dalijasi įžvalgomis apie šiandien sparčiai populiarėjantį tvarų sprendimą – lanksčią popierinę pakuotę.
Kartu su ambicingais Europos žaliaisiais tikslais kryptingai griežtėja ir reikalavimai pakuočių gamintojams, importuotojams bei pakuočių atliekų tvarkytojams. 2025 m. Lietuvoje turėtų įsigalioti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas neperdirbamoms pakuotėms. Tokias pakuotes naudojančios įmonės nebegalės pasinaudoti mokesčių lengvata.
Pasak Jūratės Kuzmarskienės, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ pardavimų vadovės, pakuočių perdirbimas – tik vienas iš žingsnių kelyje link klimatui neutralaus žemyno 2050 m. Šioje srityje Europos Sąjunga kelia didelius tikslus: siekiama, kad iki 2030 m. visos rinkoje esančios pakuotės būtų perdirbamos.
„Dabar įmonės naudojosi mokesčio lengvata, ir dauguma rinkdavosi pakuotę negalvodami, ar ji bus perdirbama. Išaugę mokesčiai už neperdirbamą pakuotę ir įsigaliojantys nauji reikalavimai situaciją turėtų pakeisti iš esmės. Įmonės bus dar labiau motyvuotos ieškoti alternatyvų, kad pakuotės būtų perdirbamos“, – pastebi ekspertė.
Pasirinkimas – lanksti pakuotė
Tvarumo politika, aiškiai brėžiama ES kryptis, reguliaciniai reikalavimai bei augantis vartotojų sąmoningumas keičia verslo įpročius. Vis daugiau įmonių įsipareigoja mažinti poveikį aplinkai. Vienas iš būdų tą padaryti – rinktis perdirbamas pakuotes, jomis keičiant dabar plačiai naudojamas kombinuotas, iš kelių medžiagų sluoksnių sudarytas pakuotes, kurių perdirbti nėra galimybės.
„Šiandien sausų produktų plastikines ar kombinuotas pakuotes sėkmingai keičia lanksčios popierinės pakuotės. Lanksčios pakuotės užima svarbią vietą pakavimo pramonėje, nes jos labai universalios ir pasižymi kitais privalumais. O popierius yra viena iš plačiausiai perdirbamų medžiagų pasaulyje, jo perdirbamumo indeksas smarkiai lenkia plastiko perdirbimą. Be to, net ir patekusi į aplinką, popierinė pakuotė suyra ženkliai greičiau už plastikinę, kuri gali išlikti ir kelis šimtus metų, todėl popierius mažiau taršus net jei neperdirbamas“, – dėsto Miroslavas Brazulevič, bendrovės „Pakmarkas“ Produktų vystymo skyriaus vadovas.
Daugiau nei tris dešimtmečius veikianti viena pirmaujančių pakuočių ženklinimo bendrovių daugiausia buvo susitelkusi į lipnių ir apsitraukiančių (angl. shrink sleeves) etikečių gamybą, tačiau jau keletą metų stiprina savo pajėgumus lanksčios pakuotės srityje. Tad investavęs į naują laminavimo liniją bei įsigijęs visiškai naują spaudos įrangą, „Pakmarkas“ šiandien turi galimybes spausdinti iki 10 spalvų turinčias lanksčias pakuotes. Jos gali būti kombinuotos arba tvarios vienalytės – popierinės bei plastikinės (mono laminatai).
„Pakmarko“ siūlomas popierius yra su termo sulydymo funkcija, tinkamas naudoti sulydymo įrenginiuose. Toks pakuotės sprendimas tinkamas daugumai sausų produktų, kuriems nereikalingas aukštas deguonies arba vandens garų barjeras. Šiose pakuotėse puikiai galima talpinti arbatą, cukrų, makaronus, riešutus, sausainius, saldainius ar šokoladą. Jos naudojamos ir ne maisto pramonėje – į lanksčias popierines pakuotes pakuojamos indaplovių tabletės, furnitūra, valymo priemonės, varžtai ir panašios prekės.
Pastaruoju metu termo susilydančio popieriaus pasiūla didėja, todėl renkantis žaliavos tiekėją svarbu nepamiršti, kad pagamintas popierius turi atitikti nustatytus perdirbamumo standartus. Lietuvoje galiojančių standartų sąrašą galime rasti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
Iššūkiai įveikiami
Plastikinę pakuotę popierine pakeisti nusprendę gamintojai neretai susiduria su gamybos įrangos perreguliavimo iššūkiu. Norint, kad rezultatas būtų teigiamas, reikia laiko ir pastangų, tačiau čia į pagalbą gali ateiti „Pakmarko“ inžinerijos profesionalai, gerai išmanantys įrangos techninius niuansus. M. Brazulevič atkreipia dėmesį ir į spaudos ant popierinės pakuotės savybes. Popieriaus paviršius dalinai sugeria dažus, tad spaudos rezultatas dažnu atveju gaunamas labiau matinis nei ant blizgios plėvelės. Į tai reikėtų atsižvelgti planuojant dizaino koncepciją – geriausia tiks „natūralesnis“, popieriaus prigimtį atliepiantis dizainas.
Lyginant su standartinėmis plėvelėmis, termiškai sulydomas popierius yra brangesnis pakuotės sprendimas. Tačiau reikia nepamiršti, kad popierinei perdirbamai pakuotei taikomi ženkliai mažesni pakuotės taršos mokesčiai – šiuo metu popierinės ir kartoninės pakuotės mokesčio tarifas yra 4,6 karto mažesnis nei plastikinės ar PET pakuotės ir yra pats mažiausias iš visų galimų pakuočių rūšių. Ši tendencija išliks ir po pakeitimų 2025 m.
„Apskritai, popieriaus ir plastiko tvarumo klausimas priklauso nuo įvairių veiksnių: produkto gyvavimo ciklo, atliekų rūšiavimo bei perdirbimo sistemų efektyvumo bei vartotojų elgsenos. Pavyzdžiui, daugkartinis perdirbamas puodelis gali būti tvaresnis nei vienkartinis biologiškai skaidaus popieriaus puodelis, atsidūręs sąvartyne, kuriame nėra tinkamų sąlygų (trūksta deguonies). Tačiau popierius yra gaminamas iš atsinaujinančių išteklių, o tvariai tvarkomi popieriniai produktai anglies dioksido požiūriu gali būti neutralūs ir net neigiami. Popierinė pakuotė turi daug „žalių“ savybių ir yra neabejotinai tvaresnis sprendimas lyginant su kombinuota pakuote“, – pabrėžia „Pakmarko“ ekspertas.
