Tvari, bet ne mažiau funkcionali? „Pakmarkas“ turi inovatyvių pakuočių sprendimų
Tvarumo siekiantys gamintojai dažniausiai savo produktams renkasi aplinkai draugiškas pakuotes, tokią kryptį nevienareikšmiškai brėžia ir Europos Sąjungos bei Lietuvos mokestinė politika. Tiesa, ne visiems pavykdavo rasti tinkamų alternatyvų neperdirbamoms pakuotėms – netenkindavo funkcinės tvarių pakuočių savybės. Viena pirmaujančių pakuočių ženklinimo bendrovių „Pakmarkas“, nuolat tobulinanti vienalyčių pakuočių technologiją, sako, kad sprendimų šiandien jau gerokai daugiau.
Europos Sąjungos, o kartu ir nacionalinė teisė brėžia aiškius reikalavimus pakuočių gamintojams bei importuotojams, skatinant juos rinkai tiekti tik perdirbamąją pakuotę.
Nuo 2025 m. pakuočių atliekų panaudojimas energijai gauti (deginimas) nebebus laikomas pakuočių atliekų tvarkymo užduoties vykdymu. Tai reiškia, kad tokias pakuotes naudojančios įmonės nebegalės pasinaudoti mokesčių lengvata. Savo ruožtu vienkartinės perdirbamos pakuotės mokestis nuo 2025 m. mažės. Tikėtina, tai dar labiau paspartins platesnį vienalytės perdirbamos pakuotės naudojimą, atsisakant kombinuotų, iš keleto medžiagų pagamintų pakuočių
„Kombinuotos pakuotės paprastai yra neperdirbamos, nes sudarytos iš keleto skirtingų, pavyzdžiui, plastiko rūšių, kurios negali būti atskirtos. Tokia pakuotė tinkama tik sudeginti arba išmesti į sąvartyną. Perdirbimui tinkamos pakuotės pagamintos iš vienos rūšies medžiagos – plastiko, popieriaus ar stiklo. Sekdami pakavimo rinkos naujienas ir norėdami atliepti aktualiausius pakuotei keliamus reikalavimus, nuolatos vystome vienalyčių perdirbamų plėvelių sprendimus. Ir šiandien jau drąsiai galime teigti, kad didžiąją dalį kombinuotų pakuočių sėkmingai galima pakeisti perdirbamomis lanksčiomis pakuotėmis, neaukojant aukštų pakuotės barjerinių savybių“, – kalba Miroslavas Brazulevič, bendrovės „Pakmarkas“ Produktų vystymo skyriaus vadovas.
Tvari, bet išlaikanti reikiamą funkcionalumą
Daugiau nei tris dešimtmečius veikianti viena pirmaujančių pakuočių ženklinimo bendrovių jau keletą metų stiprina savo pajėgumus lanksčios pakuotės srityje. Investavęs į pažangią laminavimo liniją bei įsigijęs visiškai naują spaudos įrangą, „Pakmarkas“ šiandien spausdina iki 10 spalvų turinčias lanksčias popierines ir plastikines (mono laminatai) perdirbamas pakuotes.
Pasak M. Brazulevič, bene universaliausi yra polipropileno bei polietileno (PP ir PE) sprendimai, kurie tinka tiek produktams neturintiems poreikio dideliam barjerui, tiek ir tuomet, kai pakuotei reikalingas labai aukštas barjeras, prilyginamas aliuminiui ar metalizuotam polietelentereftalatui (PET).
Tokį sprendimą neseniai bendrovė pasiūlė įmonei „Presberia“, valdančiai žinomą prekių ženklą „VERI BERI“ Natūralius, tik vaisių pagrindu gaminamus saldumynus–guminukus įmonė ilgą laiką pakavo į kombinuotą, iš trijų plastikų sudarytą pakuotę, nes alternatyvų tiesiog nebuvo.
„Neperdirbama pakuotė mūsų netenkino, nes natūralų produktą norime ir pakuoti į aplinkai draugišką pakuotę. Nuolat rinkoje dairydavomės alternatyvos, tačiau išbandę nusivildavome, nes pakuočių apsauginės savybės pasirodydavo nepakankamos. Mūsų gaminiai jautrūs aplinkos poveikiui, juos reikia apsaugoti nuo drėgmės bei išsaugoti stiprų aromatą. Pastarasis iššūkis didžiausias, kadangi aromato išsaugojimui reikalingi kone aukščiausi barjerai, kokie naudojami kavos pakuotėse su aliuminio folijos plokštelėmis. Tinkamą mums perdirbamą pakuotę radome tik praėjusių metų pabaigoje, kai „Pakmarkas“ pasiūlė mono laminato sprendimą. Tiesą sakant, nauja pakuotė kai kuriais atžvilgiais netgi lenkia mūsų anksčiau naudotą neperdirbamą“, – pasakoja Edgaras Presas, UAB „Presberia“ įkūrėjas ir vadovas.
E. Preso teigimu, keisti pakuotę pirmiausia paskatino noras turėti produkto filosofiją atitinkančią gamtai draugišką sprendimą. Bendrovė buvo pasirengusi ir didinti savo gaminių kainas, tačiau to neprireikė – nedidelį kainų skirtumą „Presberia“ amortizavo pati. Visgi kalbėdamas apie finansinę tvarių pakuočių sprendimų pusę pašnekovas sako, kad tikroji situacija paaiškės pasikeitus mokesčių skaičiavimui.
„Mokestinė politika tikrai skatina gamintojus ieškoti išeičių ir nevienareikšmiškai veda prie perdirbamų pakuočių. Gamintojams, nepaisantiems šio raginimo, teks mokėti ženkliai išaugusius taršos mokesčius. O įsivertinus juos, perdirbama pakuotė tampa net pigesnė nei neperdirbama“, – tikina verslininkas.
Svarbios detalės
M. Brazulevič pabrėžia, kad pagrindinė bet kurios pakuotės paskirtis yra apsaugoti produktą nuo žalos, galinčios atsirasti transportavimo, tvarkymo ar sandėliavimo metu. Sugedęs ar sugadintas produktas, kuris vėliau turi būti utilizuotas, gali sukelti ženkliai didesnius nuostolius nei neperdirbama pakuotė. Todėl konstruojant alternatyvią, perdirbamą plėvelės struktūrą, „Pakmarko“ specialistai visada stengiasi sukurti ją maksimaliai artimą jau naudojamai pakuotei, tiek barjerinėmis, tiek fizikinėmis savybėmis.
„Šiandien daugiausiai sprendimų yra sausiems produktams, kurie gali būti pakuojami tiek pučiant dujas, tiek be dujų. Turime išdirbę perdirbamą laminatą PP pagrindu, kuris leidžia pasiekti labai aukštą deguonies bei vandens garų barjerą, palyginamą su aliuminiu ar metalizuotu PET‘u. Tačiau kai kurie produktai tebelaukia savo eilės. Pavyzdžiui, rinkoje vis dar nėra pilnai išdirbto perdirbamo laminato, gebančio atlaikyti sterilizaciją (terminį produkto apdorojimą didesne nei 110° temperatūra)“, – apie perdirbamų pakuočių aktualijas kalba „Pakmarko“ ekspertas.
Gamintojams, veikiantiems pagal žiedinės ekonomikos principus ir ketinantiems rinktis perdirbamą pakuotę, M. Brazulevič pataria atsižvelgti ne tik į jos medžiagiškumą, bet ir į kitus svarbius veiksnius.
Kad pakuotė būtų ne deginama, o perdirbama, rekomenduojamas jos dydis turėtų būti ne mažesnis nei 20 x 20 mm. Jos konstrukcija turėtų leisti maksimaliai ištuštinti pakuotę, paliekant kuo mažiau produkto likučių. Jeigu ženklinimui bus naudojamos papildomos etiketės, jų medžiaga ir klijai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į pagrindinės pakuotės medžiagą ir ji nebūtinai turi būti vienoda. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į naudojamas spalvas: pavyzdžiui, tamsios, juodos spalvos gali trukdyti rūšiavimo centrų skeneriams teisingai atpažinti plastiko rūšį ir jį nukreipti į tinkamą srautą.